- vienaluomis
- vienaluõmis, -ė adj. (2) NdŽ, vienalúomis (1) K.Būg(Lkm) 1. K.Būg, NdŽ kuris vienos rūšies, vienodas, toks pat: Vienaluõmiai miežiai Žmt. Vienaluomis, lygus dėl visų [tikėjimas] Gmž. | prk.: Nevienoda, nevienaluomė žemė yra tai klausytojai Gmž. 2. vienspalvis, lygus: Kelių madų siūlų pirštinės nebus vienalúomės Trgn. 3. NdŽ, KŽ ištisas, vientisas: Vienaluõmė, vientisinė santvara VĮ. | Vienaluomis gniužulas BTŽ166. 4. Rtr, NdŽ kuris vieno, to paties luomo: Vienaluõmiai žmonės DŽ. Teisiškai XVII–XVIII a. Lietuva buvo vienaluomė bajorų respublika LEXVII75.
Dictionary of the Lithuanian Language.